Skaičiuojama, jog Lietuvoje apie 3,5 proc. žmonių patiria psichikos sveikatos sunkumų. Tačiau tai – tik oficiali statistika. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, psichikos sveikatos sunkumus bent kartą per gyvenimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Daugybė žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, niekur nesikreipia ir negauna pagalbos, tad nepatenka ir į oficialią statistiką. Kreiptis pagalbos trukdo tiek stigmos baimė, tiek ir palankių, prieinamų, į individualius asmens poreikius orientuotų bendruomenėje teikiamų paslaugų trūkumas.
Panašios tendencijos atsikleidžia ir vertinant psichikos sveikatos situaciją Lietuvos darbovietėse. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas 2015 m. atlikto šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą, per kurį buvo apklausti 44 000 darbuotojų 35 šalyse įvairiais su darbu susijusiais klausimais. Europos darbo sąlygų tyrimo metu Lietuvoje nustatyti itin aukšti emocinio nerimo darbo vietoje rodikliai. Duomenys rodo, kad beveik pusė Lietuvos darbuotojų darbe patiria emocinį nerimą – nuo 25 iki 75 proc. laiko darbe. Tai didžiausias procentas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 6 proc. darbuotojų teigia, kad emocinį nerimą patiria beveik visą laiką.
Darbe patiriami psichikos sveikatos sunkumai lemia mažesnį darbuotojų produktyvumą, absenteizmą (nebuvimą darbe), prezenteizmą (ėjimą į darbą jaučiantis blogai) ir kitas problemas. Tad imtis strateginių priemonių siekiant kurti psichikos sveikatai palankią ir saugią darbovietės aplinką yra prasminga ir naudinga tiek darbuotojams, tiek ir pačioms organizacijoms.
Siekiant atliepti organizacijų, norinčių kurti psichologinę ir emocinę gerovę darbe, poreikius, išleidome psichikos sveikatos ekspertės Karilės Levickaitės parengtą gerosios praktikos vadovą „Psichikos sveikata darbe“. Vadove darbdaviai, jų atstovai, už psichologinę gerovę darbe atsakingi organizacijų darbuotojai ras aktualią ir naudingą informaciją bei praktinius patarimus, kaip užtikrinti psichikos sveikatai palankią aplinką ir kultūrą darbovietėje.
Leidinyje pateikiamas psichikos sveikatos apibrėžimas bei svarbiausi jos aspektai, aptariama geros psichikos sveikatos nauda visuomenei, darbuotojams ir organizacijoms, pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai ir patarimai, kaip kurti psichikos sveikatai palankią kultūrą organizacijoje, kaip suteikti pagalbą darbuotojams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų, kokias priemones pasirinkti, kad organizacijos atsakas į psichikos sveikatos sunkumus būtų strateginis ir gerai suplanuotas. Vadove taip pat pateikiami patarimai, kaip užtikrinti mobingo ir psichologinio smurto darbo vietoje prevenciją, kaip reaguoti į šiuos reiškinius bei tinkamai atliepti nukentėjusių nuo tokio elgesio darbuotojų poreikius.
Tikimės, kad leidinys prisidės prie geresnės darbuotojų psichikos sveikatos Lietuvos darbovietėse užtikrinimo ir saugios, darbuotojų psichologinę ir emocinę gerovę puoselėjančios darbo kultūros kūrimo.
Vadovas išleistas vykdant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ Nr. 07.3.4-ESFA-V-426-01-0001
