Pristatome žmogaus teisių Lietuvoje 2016-2017 m. apžvalgą

12 birželio, 2018

Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristato 2016-2017 m. žmogaus teisių apžvalgą. Tai jau devintoji apžvalga, vertinanti, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje įgyvendinami žmogaus teisių reikalavimai. Apžvelgiama, kuriose srityse pasiekėme progreso, ir kur esame užstrigę bei negerbiame kito žmogaus orumo. Apžvalga skirta ir specialistams – teisininkams, politikams, valstybės pareigūnams, – ir plačiajai visuomenei, kiekvienam, kam rūpi žmogaus teisių klausimai.

Leidinį parengė 17 žmogaus teisių ekspertų – teisininkų, politikos ir kitų socialinių mokslų specialistų – kolektyvas. Autoriai apžvelgia platų žmogaus teisių klausimų spektrą: nuo kovos su diskriminacija ir smurtu rezultatų, iki teisės į laisvę ir jos atėmimo, saviraiškos, religijos ir susirinkimų laisvės, bei asmens duomenų apsaugos.

Tai kokia žmogaus teisių padėtis Lietuvoje?

A. Didžgalvio nuotr., www.lgl.lt
„Baltic Pride“ eitynės 2016. A. Didžgalvio nuotr., www.lgl.lt

Tai pirmas ir neišvengiamas klausimas, kylantis po kiekvienos apžvalgos pasirodymo. Ir kaip ir kiekvieną kartą, klausiančiųjų nusivylimui, vienareikšmiško atsakymo nėra. Žmogaus teisės – itin plati sritis, sudaranti pagrindą mūsų dalyvavimui socialiniame ir valstybės gyvenime: galimybė rinkti ir būti išrinktiems į Seimą, viešai kritikuoti išrinktuosius, ar kilus ginčui kreiptis į teismą. Kaip ir kiekvienoje tokio platumo srityje, žmogaus teisių įgyvendinime situacija nevienalytė – kai kur apžvelgiamu laikotarpiu žengėme į priekį, sprendėme ar bent švelninome įsisenėjusias problemas, o kai kuriose srityse ir toliau stagnavome ar net ėmėme žvelgti atgal.

Progresą pasiekėme teisės į laisvę srityje – per pastaruosius metus suėmimas, prilygstantis  įkalinimui dar iki teismo sprendimo, imtas taikyti daug atsakingiau. Atsisakėme ir neproporcingai saviraiškos laisvę varžiusios baudžiamosios atsakomybės už įžeidimą. 2016 m. vasarą Vilniuje pirmą kartą be incidentų įvyko LGBT* bendruomenės ir juos palaikančių eitynės „Baltic Pride“, kurios pagaliau tapo ne mūšio lauku, o miesto švente.

Deja, daug kur esame užstrigę ir nenorime pripažinti kito žmogaus laisvės: Lietuva jau daugiau kaip 10 metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą ir nepriima įstatymo dėl lyties keitimo tvarkos. Vis dar nesusitariame dėl partnerystės galimybių nei skirtingų, nei tos pačios lyties asmenims. Humoristo Whydoto byla Lietuvoje ir dizainerio Roberto Kalinkino  EŽTT rodo, kad valstybė vis dar linkusi cenzūruoti aštresnę saviraiškos laisvę. Stringa kova su smurtu artimoje aplinkoje – nors policijos iškvietimų kasmet daugėja, dėl jų pradedamų tyrimų procentinė dalis mažėja, o apie pusė pradėtų tyrimų nutraukiami.

R. Kalinkino drabužių reklama, UAB „Sekmadienis“ nuotr.

O jeigu apibendrintai – kokios tendencijos?

Rengiant – o turbūt ir skaitant Apžvalgą – neišvengiamai susiduriame su jausmu, kad kiekvieno iš mūsų asmeninės laisvės erdvė traukiasi. Retrospektyviai pažvelgę į praėjusius metus Lietuvoje skaičiuojame saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės ribojimo, abortų draudimo iniciatyvas, matome baudžiamosios politikos griežtinimą ir vis dažnesnį valstybės kišimąsi į privatų asmenų gyvenimą. Tuo tarpu tarptautiniame diskurse vėl pasigirsta svarstymai, kad atsidūrėme „post-žmogaus teisių eroje“.

Svarbu su tuo nesusitaikyti. Mūsų asmeninė laisvė, galimybė rinktis, yra neatsiejama mūsų žmogiškojo orumo, visų mūsų teisių pagrindo, dalis. Atbukimas pasikėsinimams suvaržyti šią mūsų laisvę, besiplečiančių ribojimų ir draudimų normalizavimas būtų didžiausias mūsų pralaimėjimas.

Pastarieji metai taip pat parodė, kad plačioji visuomenė toli gražu ne bejėgė reaguodama į esamus ar ruošiamus mūsų teisių varžymus: susidūrus su plačiu pasipiktinimu, buvo atsisakyta siūlymų žiniasklaidą įpareigoti ruošti 50% gerų ir 50% blogų naujienų, protestuojant pilietinei visuomenei ir medikams, atsisakyta neracionalių dirbtinio apvaisinimo suvaržymų, o viešosios nuomonės spaudimas ir #metoo judėjimas Lietuvoje paskatino rimtai pažvelgti ir pritaikyti atsakomybę už seksualinį priekabiavimą.

Tad kviečiame prisiminti savo teises ir nelikti abejingiems, susidūrus su užmojais apriboti mūsų laisvę, nes galiausiai, mūsų nesusitaikymas ir žodis lems, kiek patys būsime laisvi. Apžvalgą rasite Žmogaus teisių stebėjimo instituto tinklapyje, o spausdintą kopiją galite pasiimti šiandien, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 17:30 vyksiančioje apžvalgos pristatymo diskusijoje „Atsiprašau, man atrodo jūs paėmėte mano teises.“ Kviečiame!