Po perdavimo: Europos arešto orderio praktika Lietuvoje

31 liepos, 2018

Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko Europos arešto orderio naudojimo Lietuvoje tyrimą. EAO – tai supaprastinta įtariamų nusikaltimais ir už juos nuteistų asmenų perdavimo tarp ES valstybių sistema, kuri turėtų neleisti išvengti teisingumo pabėgant iš vienos ES valstybės į kitą.

Lietuva šią priemonę naudoja jau daugiau nei dešimtmetį. Dar tik pradėjus taikyti Europos arešto orderį, jo naudojimo praktikoje išryškėjo problemų. Pirmiausia – neproporcingas EAO pasitelkimas, siekiant nubausti asmenis už smulkius ir mažareikšmius nusikaltimus, tam pasitelkiant nepateisinamas sąnaudas. Nepaisant to, nebuvo atlikta jokių platesnių EAO taikymo praktikos tyrimų ir vertinimų. Todėl Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko tyrimą, siekdamas užpildyti šią spragą ir pažvelgti į EAO taikymo problemas bei atrasti gerąsias praktikas.

Surinkti duomenys rodo, kad lyginant su EAO taikymo ištakomis, pradėti taikyti aukštesni proporcingumo standartai. Taip pat iš asmenų, pagal EAO perduotų į Lietuvą, rečiau nepagrįstai reikalaujama apmokėti savo ir pareigūnų kelionę. Vis dėlto ir toliau pasitaiko atvejų, kai EAO išduodamas neproporcingai: dėl mažareikšmių nusikaltimų, nepakankamai paruoštose arba net akivaizdžiai įrodymų stokojančiose bylose. Tai lemia, jog asmuo, kartais iki keleto mėnesių praleidžia suėmime, o vėliau nesulaukia laisvės atėmimo bausmės arba apskritai yra išteisinamas.

Rimta problema yra ir laisvės atėmimo sąlygos Lietuvoje. Du iš trijų Lietuvoje veikiančių suaugusiųjų tardymo izoliatorių, kuriuose laikomi pagal EAO perduoti suimtieji, nuolat pripažįstami pažeidžiančiais žmogaus teises. Dėl jų keliamos grėsmės jau ne viena ES valstybė yra atsisakiusi perduoti įtariamuosius Lietuvai pagal jos išduotą EAO. Siekdama „apeiti“ šią problemą, Lietuva kartais net išduoda įsipareigojimus perduotus asmenis laikyti Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame sąlygos yra geriausios.

Nepaisant egzistuojančių problemų atsiranda ir geros praktikos pavyzdžių: vienoje tyrimo eigoje stebėtoje byloje, gynyba ir prokurorai sugebėjo susitarti ir sudaryti galimybes pagal EAO anksčiau perduotam įtariamajam grįžti į savo gyvenimą ir darbą užsienyje, periodiškai atvykstant į teismo posėdžius.

Su visais tyrimo rezultatais kviečiame susipažinti ataskaitoje „Po perdavimo: Europos arešto orderio praktika Lietuvoje“.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis.