Šiais metais, lapkritį, Europos Komisija vėl surengė metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais, kurio metu aptarė temą „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“. ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) ta proga publikavo leidinį apie neapykantos kurstymą ES šalyse, įvairiose žiniasklaidos priemonėse bei politiniame diskurse.
Leidinyje teigiama, jog pastarųjų metų įvykiai susiję su pabėgėlių krize, migrantais bei padažnėjusiais teroristiniais išpuoliais valstybėse narėse lėmė vis atviresnius ir dažnesnius netolerancijos, rasizmo ir ksenofobijos protrūkius viešajame bei politiniame gyvenime, todėl nenuostabu, jog šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida tapo viena pagrindinių priemonių vystytis tokiems reiškiniams.
Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, FRA savo leidinyje aptarė tiek teorinius įrankius (ES sutarties 2str., Europos sąjungos pagrindinių teisių chartija, Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kt.), kurie reglamentuoja bei turėtų padėti mažinti neapykantos vešėjimą, tiek ir praktines bylas, naudoti minėti teisiniai instrumentai.
Remiantis leidinio praktinių situacijų apžvalga, Lietuva labiausiai pasižymi nepakantumu religinių ir seksualinių mažumų atžvilgiu, o dažniausiai norint išreikšti neapykantą kurstančius komentarus, naudojamasi socialine medija, tokia kaip Facebook ar Youtube.
Diskriminuojančios ir neapykantą kurstančios žinutės paliečia ne tik konkrečius asmenis, kuriems jos yra skirtos, bet ir visus kitus tos pačios grupės, kurios savybėmis pasižymi individas, narius, taip jiems sukeliant baimės, neapykantos ir atskirties jausmus.
Pasak FRA atliktos apklausos, net 75% respondentų iš mažumų grupių mano, jog netolerancija ir diskriminacija internetinėje erdvėje yra didelė problema, tai pat 44% iš apklaustųjų mano, jog netolerancija ir diskriminacija politinėse kalbose yra didelė problema.
Vienas iš sprendimo būdų, kaip būtų galima sumažinti neapykantos kurstymo išpuolių internetinėje erdvėje mastus, tai žiniasklaidos raštingumo įskaitant ir internetinę erdvę skatinimas. Kritinis žiniasklaidos pateikiamo turinio skaitymas ir analizavimas galėtų padėti žmonėms atpažinti, įvertinti ir perduoti kompetentingoms institucijoms neapykantą kurstančius pareiškimus, ir juos parašiusius individus (tokia pati sistema galiotų ir politiniam diskursui).
Šios sistemos įtvirtinimas padėtų ES valstybėms narėms, o kartu ir Lietuvai įgyvendinti Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 7 str. nuostatas, kurios teigia, jog mokymas ir švietimas gali padėti mažinti diskriminaciją, naikinti stereotipus, dėl kurių ir kyla netolerancijos bangos.
