hrmi-youtube
LT

Aukščiausiasis Teismas: „Gintarinės širdies“ byla bus nagrinėjama iš naujo

2016 / 12 / 07 Žymos:

Pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Mikalauskienė pasiekė pirmąją pergalę – teismas privalės iš naujo aiškintis, ar pasakos, kuriose vaizduojami homoseksualūs veikėjai, gali būti laikomos žalingomis nepilnamečiams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino ankstesnius Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismai bylą išnagrinėjo netinkamai

Teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai turėjo patys įvertinti, ar iš tikrųjų N. Dangvydės knygoje „Gintarinė širdis“ esančios pasakos skatina kitokią negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą ar tik skatina toleranciją kitokios lytinės orientacijos asmenims.

Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nenagrinėjo ieškinio dalies, kurioje N. Mikalauskienė teigė, kad jos knygos platinimas buvo sustabdytas dėl diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu.

Teismas rėmėsi EŽTT jurisprudencija, nurodančia, kad skirtingas elgesys su asmeniu dėl seksualinės orientacijos reikalauja „ypač įtikinamų ir svarių argumentų“, o diskriminacija šiuo pagrindu yra tokia pat rimta kaip rasinė diskriminacija.

Nepagrįstai perkėlė diskriminacijos įrodinėjimo naštą

Teismas neigiamai įvertino ir tai, kad žemesnės instancijos teismai patys neįsigilino į knygos turinį, nepagrįstai kliovėsi tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateikta išvada, nevertino tarnybos išvados pagrįstumo ir ar toks ribojimas proporcingas nepilnamečių atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, kad kasatorei nepagrįstai perkelta ir diskriminacijos įrodinėjimo našta.

Šiuo sprendimu LAT patvirtino įrodinėjimo naštos perkėlimo taisyklę – diskriminacijos bylose pareiškėjui užtenka nurodyti aplinkybes „leidžiančias daryti prielaidą“ dėl diskriminacijos buvimo, o skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad pažeidimo nebuvo.

Pasakų knygą cenzūravo, pavadinę „angažuota homoseksualizmo propaganda“

Aukščiausiąjį Teismą pasiekusios bylos istorija prasidėjo dar 2014 metų pradžioje. Lietuvos edukologijos universitetas pats išleido, o vėliau ir sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą, viešai pasakų rinkinį pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Vėliau pasirodžiusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada pasakas įvardijo kenksmingomis nepilnamečiams iki keturiolikos metų bei skatinančiomis kitokią nei Konstitucijoje įtvirtintą šeimos kūrimo formą.

N. Mikalauskienei (kūrybinis pseudonimas – Neringa Dangvydė) kreipusis į teismą, Lietuvos edukologijos universitetas teigė neturėjęs prievolės platinti savo paties išleistos knygos, kurios leidybai buvo laimėtas projektas ir gauta parama iš Kultūros ministerijos, tačiau platinimą galiausiai sutiko atnaujinti, knygą pažymint ženklu „N-14“. N. Dangvydė teigė, kad toks žymėjimas žeidžia ją kaip vaikų literatūros specialistę bei įtvirtina nuostatą, kad informacija apie homoseksualumą gali būti laikoma kenksminga.

Teks nagrinėti iš naujo

„Mano knygoje esama tiek laimingų heteroseksualių, tiek homoseksualių šeimų. Taigi tai veikiau tolerancijos kitokios lytinės orientacijos asmenims teigimas ir parodymas, kad atsakomybė, pagarba vienas kitam, ištikimybė yra vertybės, bendros visiems“, – sužinojusi teismo sprendimą sakė rašytoja Neringa Dangvydė.

„Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant grąžintą bylą, teks ištirti, ar buvo pagrindas taikyti „Gintarinės širdies“ knygos platinimo ribojimus, ar leidyklos pasirinkti ribojimai buvo proporcingi ir ar leidykla nediskriminavo autorės, sustabdydama knygos platinimą“, – sakė ieškinį kartu su tesininkais iš nevyriausybinių organizacijų rengusi advokatė Akvilė Bužinskaitė.

Po šios Aukščiausiojo teismo nutarties byla keliauja atgal į Apygardos teismą, kuriame ir paaiškės galutinis knygos likimas.

manoteises.lt, Žmogaus teisių stebėjimo instituto inf.