hrmi-youtube
LT

Kovo 11 eitynių byla – susirinkimų laisvė

2011 / 04 / 04 Žymos:

„Šis Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas yra svarbus ne tik mūsų organizacijoms, bet ir visai visuomenei. Pirmą kartą Lietuvos aukščiausias teismas pasisakė dėl susirinkimų laisvės standartų, kurių nuo šiol turės laikytis ne tik žemesniųjų instancijų teismai, bet ir savivaldybės. Šis sprendimas užkirs kelią nepagrįstiems susirinkimų laisvės varžymams, kurie pastaruosius keletą metų plito Lietuvoje“

– Henrikas Mickevičius, ŽTSI steigėjas


Byla pradėta: 2009 m.

Byla baigta: 2011 m.

Bylos esmė: nevyriausybinėms organizacijoms nebuvo leista organizuoti taikaus susirinkimo dėl neįvardintų grėsmių visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei

Bylos baigtis: atsisakydama išduoti pažymėjimą susirinkimui, Vilniaus miesto savivaldybė veikė neteisėtai ir neįgyvendino savo pozityvios pareigos užtikrinti pareiškėjų susirinkimų laisvę


Bylos faktai:

2009 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lygių galimybių plėtros centru (LGPC) pateikė pranešimą Vilniaus miesto administracijos direktoriui dėl 2009 m. kovo 11 d. organizuojamo taikaus susirinkimo „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“. Po dviejų Renginių (susirinkimų) derinimo komisijos posėdžių,  Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti pažymėjimą dėl renginio“nes organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės“.

Teisminis nagrinėjimas:

ŽTSI ir LGPC kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, prašydami panaikinti minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes jis buvo priimtas likus mažiau nei 48 valandoms iki susirinkimo pradžios ir nebuvo paremtas įrodymais dėl išvardintų grėsmių.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškėjų skundus atmetė.

2011 m. balandžio 4 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) panaikino žemesnių instancijų sprendimus ir pripažino Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą neteisėtu. LAT kolegija nusprendė, kad ŽTSI ir LGPC teisė į susirinkimų laisvę buvo apribota neproporcingai, nesant primygtinio socialinio poreikio, tinkamai neįvertinus realios grėsmės formaliai įvardytoms demokratinėms vertybėms bei neskyrus tinkamo dėmesio valstybės pozityviųjų pareigų aspektui – galimybės efektyviai įgyvendinti susirinkimų laisvę garantui.

Bylos dokumentai:

Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis