hrmi-youtube
LT

Konstitucinis Teismas vėl spręs dėl šeimos apibrėžimo

2017 / 01 / 12 Žymos:

Lietuvio ir Baltarusijos piliečio pora jau daugiau nei metus bando įtikinti Lietuvos institucijas ir teismus, kad jie turi teisę į šeimos susijungimą. 2016 m. gruodžio 22 d. ši teisinė dilema pasisuko nauja linkme, kuomet Lietuvos Konstitucinis teismas sutiko ištirti, ar Užsieniečių teisinės padėties įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Sutuoktiniai, bet ne šeima?

Istorija prasidėjo dar 2015 m. rugsėjį, kai su lietuviu susituokęs Baltarusijos pilietis kreipėsi į migracijos institucijas, prašydamas išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktiniu. Poros santuoka buvo registruota tais pačiais metais Danijoje.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme formaliai jokių kliūčių tos pačios lyties sutuoktinių susijungimui nėra. Užsienio pilietis gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jeigu yra sudaręs santuoką ar partnerystę su Lietuvos Respublikos piliečiu. Įstatymas nenumato, kad santuoka turi būti sudaryta tik tarp skirtingos lyties asmenų.

Visgi migracijos tarnybos atsisakė tenkinti baltarusio prašymą, nurodydamos, kad tos pačios lyties asmenų santuoka pagal Lietuvos įstatymus nėra leidžiama, dėl to santuoka negali būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje.

Anot tarnybų, tai nebūtų laikoma šeimos susijungimu, todėl nėra ir teisinio pagrindo leidimui išduoti. Tokią poziciją palaikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Vyriausiasis administracinis teismas suabejojo, ar įstatymas dera su Konstitucija

Porai apskundus šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,  išplėstinė LVAT kolegija savo nutartyje pasisakė dėl kelių svarbių aspektų – Europos Sąjungos teisės taikymo bei konstitucinės teisės klausimų.

Teismas išaiškino, kad lietuvio ir Baltarusijos piliečio situacijoje Europos Sąjungos teisės, o konkrečiai – Laisvo judėjimo direktyvos 2004/38/EB pritaikyti neįmanoma. Pareiškėjai nebuvo ilgesnį laiką gyvenę kitoje ES valstybėje, kaip tai suprantama ES teisėje, o jų trumpas apsilankymas Danijoje santuokos įregistravimo tikslais nėra pakankamas pagrindas taikyti direktyvos nuostatas.

Tačiau, teismo manymu, Lietuvos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nesuteikia vienodų garantijų asmenims, kurių „bendro gyvenimo tikslas yra sukurti šeiminius santykius“, bet kurių santuoka nėra pripažįstama pagal nacionalinę teisę.

Tokia situacija, teismo vertinimu, laikoma lygiateisiškumo principo pažeidimu, neproporcingu privataus gyvenimo apribojimu bei prieštarauja konstitucinei jurisprudencijai dėl šeimos apibrėžimo, todėl  LVAT  nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo.

Ko galima tikėtis?

Dar 2011 m. Konstitucinis teismas priėmė daug diskusijų sukėlusį nutarimą, kuriame nurodė, jog Konstitucija pripažįsta ir kitokiu ne santuokos pagrindu sudarytas šeimas, grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“.

Nutarime nebuvo užsiminta apie tos pačios lyties asmenų sudarytas sąjungas, tad ši byla suteikia Konstituciniam teismui galimybę patikslinti savo ankstesnį išaiškinimą.

Jeigu Konstitucinis teismas atsižvelgs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentus, tikėtina, kad jo nutarimas gali reikšmingai sustiprinti tos pačios lyties porų teisines garantijas Lietuvoje.

Praėjusiais metais su panašiu klausimu teko susidurti ir Europos žmogaus teisių teismui.

Byloje Taddeucci ir McCall prieš Italiją Strasbūro teismas nusprendė, kad skirtingas homoseksualių ir heteroseksualių porų traktavimas imigracijos kontekste (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju) pažeidžia Konvencijoje įtvirtintas teises į privataus gyvenimo gerbimą bei diskriminacijos draudimą.

Savo pritariančiojoje nuomonėje Islandijos teisėjas Spano nurodė, kad „nors Italija ir nesuteikė galimybės tos pačios lyties poroms sudaryti santuokos ar gauti kitokį savo santykių pripažinimą, joks protingas Konvencijos 8 ir 14 straipsnių aiškinimas neleidžia Italijai traktuoti tokios poros kitaip nei šeimos imigracijos procesų kontekste.“

Nors Lietuvos vyriausiasis teismas Taddeucci byla nesirėmė, tikėtina, kad jos atgarsius rasime būsimame Konstitucinio teismo nutarime.

Natalija Bitiukova, direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais