hrmi-youtube
LT

Kodėl kvestionuojama teisė streikuoti?

2016 / 02 / 29 Žymos:

Vyriausybės reakcija į mokytojų streiką kelia abejonių, ar mūsų valstybėje tinkamai suvokiama, ką reiškia teisė streikuoti.

Vėl Rusija

Ministras pirmininkas net apkaltina mokytojų profsąjungas ryšiais su Rusija, tikėdamasis jas sukompromituoti, o kartu ir sukelti abejonių jų tikslais ir motyvais.

Nors kaltinimai vėliau atsiimti, valdžios atstovų reakcija ir pasisakymai streikuojančiųjų atžvilgiu sudaro įspūdį, jog bandoma kvestionuoti patį streiką kaip teisėtą būdą reikalauti geresnių darbo sąlygų.

„Teisė streikuoti yra neatskiriama žodžio ir susirinkimų laisvės dalis, brandžios demokratijos požymis“, sako Jūratė Guzevičiūtė, ŽTSI teisės programų vadovė.

„Mokytojus ir jų profsąjungas kaltinant ryšiais su Rusija ir taip bandant sukompromituoti paties streiko idėją, žmonės atgrasomi nuo naudojimosi savo teisėmis“.

„O ką manote Jūs?“

Susizgribus dėl padarytų klaidų, vyriausybė pagaliau pakeitė retoriką ir net ėmėsi tartis, ar galima surasti papildomų lėšų mokytojų atlyginimams, tačiau prieš tai dar nusprendė pasiteirauti gyventojų nuomonės.

ŽTSI iš vyriausybės kanceliarijos gavo prašymą sudalyvauti apklausoje „Dėl pedagogų atlyginimų“, kurioje klausiama, „ką apie protestuojančius pedagogus manote Jūs?“

Klausimų formuluotės sukėlė abejonių vyriausybės gera valia vėliau naudojant šios apklausos rezultatus. Pavyzdžiui, klausiama „Ar pritariate tokiai protesto formai kaip streikas?“ ir pateikiami du atsakymo variantai: „1) Pritariu. Tam tikrais atvejais kraštutiniai sprendimai būtini; 2) Nepritariu. Tai blogas pavyzdys mokiniams“.

„Iš esmės abu siūlomų atsakymų variantai siunčia neigiamą žinutę apie teisę į streiką – arba tai kraštutinis sprendimas, arba blogo elgesio pavyzdys. Bet juk tai Konstitucijoje įtvirtinta teisė. Žmonės Lietuvoje pritarė streikui kaip protesto formai, kai 1992 metais referendume priėmė Lietuvos Konstituciją“, klausimu stebisi Guzevičiūtė.

„Teisė streikuoti yra pamatinė žmogaus teisė, kuria naudotis daugumos pritarimas nėra reikalingas, nekalbant jau apie mokiniams neva rodomą blogą pavyzdį“.

Skaldoma visuomenė

Apklausoje toliau prašoma išdėstyti pagal svarbą visuomenės grupes, kurioms, mūsų manymu, pajamos turi būti didinamos pirmiausiai: socialiniams darbuotojams, pedagogams, gaisrininkams, policininkams, išmokos pensininkams.

Anot Guzevičiūtės, tokie klausimai yra nekorektiški, priešinantys įvairias socialines grupes, o prašymas sureitinguoti jas pagal tai, kam „labiausiai reikia“ primena vyriausybės bandymą permesti atsakomybę visuomenei.

„Visi žmonės valstybėje yra svarbūs, ir visiems yra būtinos žmogiškojo orumo nepaminančios darbo ir gyvenimo sąlygos.“

2016 m. vasario 29 d., Mėta Adutavičiūtė, ŽTSI advokacijos vadovė