hrmi-youtube
LT

Jungtinių Tautų Veiksmų planas smurtinio ekstremizmo prevencijai

2016 / 07 / 15 Žymos:

Ilgas tekstas

Smurtinis ekstremizmas kelia vis didesnę grėsmę žmonių gyvybėms, mūsų saugumui, teisėms, laisvėms, taikiam sugyvenimui ir pasauliui, kokį jį pažįstame. Įveikti smurtinį ekstremizmą galime tik solidarizuodamiesi ir imdamiesi aktyvių, konkrečių žingsnių.

2016 metų sausį JT Generalinis sekretorius pasiūlė veiksmų planą smurtinio ekstremizmo prevencijai, kuriame pateikė daugiau nei 70 rekomendacijų. Šios rekomendacijos skirtos ne tik valstybėms – visos visuomenės vaidmuo užkertant kelią radikalizacijai yra svarbus.

Veiksmų planas parengtas remiantis Jungtinių Tautų Pasauline kovos su terorizmu strategija, susidedančia iš keturių elementų: 1) panaikinti terorizmui palankias aplinkos sąlygas; 2) vykdyti terorizmo prevenciją ir kovoti su juo; 3) stiprinti valstybių gebėjimus kovoti su terorizmu; 4) užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei teisės viršenybės laikymąsi.

Daugiausiai dėmesio plane skiriama pirmajam ir ketvirtajam elementui.

Smurtinio ekstremizmo priežastys

Ekspertai iki šiol neturi vieningo atsakymo, kodėl pasirenkamas smurtinio ekstremizmo kelias. Nors galima apčiuopti tam tikras bendras tendencijas ir elgesio modelius, bendro sutarimo dėl smurtinio ekstremizmo priežasčių tarp šios srities tyrėjų yra nedaug.

Visgi kokybiniai, interviu metodu besiremiantys smurtinio ekstremizmo tyrimai, suponuoja, jog jį lemia dvejopo pobūdžio veiksniai:

1) sąlygos, palankios smurtiniam ekstremizmui arba struktūrinis kontekstas
2) individualios motyvacijos ir procesai, lemiantys idėjų ir nuoskaudų transformaciją į smurtinius veiksmus

abbildung-7

Sąlygos ir kontekstas

1. Socioekonominių galimybių trūkumas

Į smurtinį ekstremizmą labiau linkstama šalyse, kurios neužtikrina ilgalaikio augimo, padedančio sukurti deramas darbo vietas jaunimui, sumažinti skurdą ir bedarbystę, padidinti lygybę, sukontroliuoti korupciją ir suvaldyti santykius tarp skirtingų bendruomenių.

2. Marginalizacija ir diskriminacija

Jokia šalis nėra visiškai homogeniška. Jeigu, šaliai išgyvenant sunkumus, pavyzdžiui, resursų trūkumą, viena visuomenės grupė ima dominuoti politikoje ir ekonomikoje kitų grupių sąskaita, įtampos tarp bendruomenių, marginalizacijos, diskriminacijos ir susvetimėjimo tikimybė išauga. Tai savo ruožtu gali paskatinti tuos, kurie jaučiasi netekę bet kokių teisių, pasirinkti smurtinį ekstremizmą kaip būdą siekti savo tikslų.

3. Prastas valdymas, žmogaus teisių ir teisės viršenybės nepaisymas

Smurtinis ekstremizmas klesti aplinkoje, kuriai būdingas prastas valdymas, demokratijos deficitas, korupcija, nebaudžiamumo už neteisėtus valstybės ar jos pareigūnų veiksmus kultūra. Kai prastas valdymas susijungia su represyviomis, žmogaus teises ir teisės viršenybę pažeidžiančiomis praktikomis, smurtinio ekstremizmo potencialus patrauklumas yra linkęs išaugti.

4. Ilgalaikiai ir neišspręsti konfliktai

Tokie konfliktai leidžia smurtinio ekstremizmo grupuotėms išnaudoti giliai įsišaknijusias nuoskaudas siekiant užsitikrinti paramą, užimti teritoriją bei resursus, ir kontroliuoti vietinius gyventojus. Konflikto išsprendimas panaikintų smurtinio ekstremizmo grupuočių naudojamų žalingų naratyvų poveikį.

5. Radikalizacija kalėjimuose

Įtaką radikalizacijai ir ekstremistinių ideologijų plitimui kalėjimuose turi tokie veiksniai kaip nežmoniškos sąlygos ir elgesys su kaliniais, korumpuota administracija ir apsauga, gaujų veikla, narkotikų vartojimas, saugumo trūkumas, kalėjimų perpildymas.

Individualios priežastys

Nors šios sąlygos veikia dideles grupes žmonių, tik nedaugelis individų radikalizuojasi ir griebiasi smurto. Kompleksinės asmeninės motyvacijos vaidina esminį vaidmenį šias sąlygas išnaudojant ir idėjas bei nuoskaudas paverčiant smurtiniais veiksmais.

tn_P1140763-001

6. Individualios patirtys ir motyvacijos

Negatyvi asmeninė patirtis, rezonuojanti su smurtinių ekstremistinių ideologijų naratyvu, gali padidinti tikimybę, jog asmenį patrauks smurtinis ekstremizmas. Individualios motyvacijos varijuoja nuo itin rimtų iki rutininių: kankinimų išgyvenimas, giminaičio ar draugo žūtis nuo saugumo tarnybų ar užsienio valstybių veiksmų, nesąžiningi teismai, nuosavybės praradimas, tėvų pažeminimas, ir netgi atsisakymas suteikti paskolą.

7. Kolektyvinės skriaudos ir viktimizacija

Iš dominavimo, priespaudos, pavergimo ar užsienio intervencijos kylantys istoriniai palikimai ir kolektyvinės skriaudos įgalina viktimizacijos naratyvus. Šie naratyvai gali išprovokuoti stiprias emocines reakcijas, kurias smurtiniai ekstremistai gali išnaudoti.

8. Piktnaudžiavimas įsitikinimais, politinėmis ideologijomis ir etniniais bei kultūriniais skirtumais

Smurtinio ekstremizmo grupuotės ciniškai iškraipo ir išnaudoja religinius įsitikinimus, etninius skirtumus ir politines ideologijas savo veiksmams legitimuoti, reikšti pretenzijas į teritoriją ir verbuoti pasekėjus.

9. Lyderystė ir socialiniai tinklai

Tam, kad šie struktūriniai ir individualūs veiksniai prisidėtų prie smurtinio ekstremizmo iškilimo, būtina tam tikra jų organizacijos forma ir tikslingas nukreipimas.  Paprastai tai pasiekiama per charizmatiškus lyderius ir neformalius šeimos bei socialinius tinklus. Internetinės priemonės tapo lengvai prieinamais kanalais įtraukiant asmenis į ekstremistų grupes.

Aktualiausios rekomendacijos

Veiksmų plane pateikiamos rekomendacijos, kaip ilguoju laikotarpiu galima įveikti smurtinio ekstremizmo priežastis.

1. Nacionalinė smurtinio ekstremizmo prevencijos programa/veiksmų planas

Nacionalinė programa turėtų įtvirtinti nacionalinius smurtinio ekstremizmo prevencijos prioritetus ir įtraukti kuo platesnį ratą institucijų bei partnerių – nevyriausybines, jaunimo, pilietinės visuomenės organizacijas, religinių bendruomenių, kultūros ir švietimo lyderius, žiniasklaidą ir privatų sektorių.

Programa turėtų derėti su Tvaraus augimo tikslais, tokiais kaip skurdo panaikinimas, kokybiškas švietimas ir mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas, lyčių lygybė, tvarus, įtraukus ir ilgalaikis ekonominis augimas, produktyvus užimtumas, darbo galimybės visiems, nelygybės šalyse ir tarp šalių mažinimas.

2. Dialogas ir konfliktų prevencija

12oz-Walls_Of_Freedom-Egypt-Revolution-02

Ilgalaikiai konfliktai yra vienas stipriausių smurtinio ekstremizmo postūmių, todėl būtina dėti visas pastangas juos išspręsti. Oponuojančias puses ir regioninius veikėjus būtina kuo anksčiau įtraukti į dialogą ir siekti tarptautinio konsensuso, kad tarptautinė bendruomenė įgytų svertų siūlant sprendimus.

Jeigu prieš smurtines grupuotes naudojama karinė jėga, šie veiksmai turi derėti su tarptautine teise ir žmogaus teisių įsipareigojimais. Žmonės turėtų būti skatinami palikti ekstremistines grupuotes, rengiant programas, suteikiančias jiems išsilavinimo ir ekonomines galimybes.

3. Sustiprinti gerą valdymą, žmogaus teises ir teisės viršenybę

Nacionalinėje teisėje, programose ir praktikose neturi būti diskriminacinių nuostatų. Būtina įtvirtinti teisės viršenybę ir jos laikymosi mechanizmus, užtikrinti vienodą prieigą prie teisingumo visiems, stiprinti saugumo tarnybų, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų profesionalumą.

Penitencinės sistemos turėtų būti reformuotos, užtikrinant kalinių, administracijos ir patalpų saugumą ir įdiegiant radikalizacijos prevencijos procedūras. Rekomenduojama parengti „išėjimo“, reabilitacijos ir psichologinės paramos programas į smurtinį ekstremizmą įtrauktiems asmenims, taip pat ir vaikams, skatinant jų reintegraciją į visuomenę.

Turi būti užkirstas kelias ekstremistų ir jų rėmėjų vykdomai švietimo, kultūros ar religinių institucijų subversijai. Tuo pačiu bet kokie saviraiškos laisvės apribojimai turi būti aiškiai ir siaurai apibrėžti, bei atitikti teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo kriterijus.

4. Bendruomenių įtraukimas

Į prevencijos strategijas būtina įtraukti pilietinę visuomenę ir vietines bendruomenes, apsaugoti jas nuo rekrutavimo, ir sukurti platformas dialogui su bendruomenėmis, siekiant ankstyvo skriaudų atpažinimo.

Rekomenduojama diegti į bendruomenę orientuotus policijos veiklos modelius, leidžiančius policijai geriau suprasti ir žinoti bendruomenių problemas. Taip pat siūloma parengti asmeniniu santykiu besiremiančios mentorystės programas, kuriose mentoriai asmeniškai dirbtų su pažeidžiamais asmenimis.

Khalil Hamra/AP, photoblog.nbcnews.com

Khalil Hamra/AP, photoblog.nbcnews.com

5. Įgalinti jaunimą

Būtina remti ir skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į smurtinio ekstremizmo prevenciją bei įtraukti jaunimą, taip pat ir sunkiau pasiekiamas jaunimo grupes, į sprendimų priėmimą vietiniu ir nacionaliniu lygiu.

6. Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas

Kartais ir moterys smurtiniame ekstremizme suvaidina aktyvų vaidmenį, tačiau šalys, kuriose lyčių lygybės situacija geresnė, laikomos mažiau pažeidžiamomis šiuo aspektu. Todėl veiksmų plane rekomenduojama investuoti į duomenų rinkimą, padedantį paaiškinti moterų įsitraukimo į smurtinį ekstremizmą priežastis. Taip pat būtina įtraukti moteris bei kitas prasčiau atstovaujamas grupes į teisėsaugą ir saugumo tarnybas, bei į ekstremizmo prevenciją bendruomenėse.

7. Švietimas, įgūdžių lavinimas ir užimtumo skatinimas

Būtina investuoti į švietimą, ypač ankstyvoje vaikystėje, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų vienodą prieigą prie įtraukaus, aukštos kokybės išsilavinimo. Siūloma vykdyti švietimo programas, lavinančias minkštuosius įgūdžius, kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, bei įtraukti pilietinį švietimą į mokyklų programas.

Rekomenduojama kurti socialines ir ekonomines galimybes kaimo ir miestų vietovėse, vykdant įgūdžių mokymus ir gerinant užimtumo galimybes, suteikti jauniems žmonėms papildomas karjeros galimybes palaikant verslumo kultūrą ir siūlant su tuo susijusį švietimą.

8. Strateginė komunikacija, internetas ir socialinės medijos

Battle-of-social-media-between-ISIS-and-NO2ISIS-campaign-goes-viral

Manipuliatyvos smurtinio ekstremizmo žinutės socialiniuose tinkluose padeda sėkmingai įvilioti žmones, ypač jaunimą. Tačiau tūkstančiai jaunų aktyvistų ir menininkų ima priešintis smurtiniam ekstremizmui socialiniuose tinkluose, ir jų pastangos nusipelno paramos.

Todėl rekomenduojama, bendradarbiaujant su socialinės žiniasklaidos įmonėmis ir privačiu sektoriumi, parengti vietiniam kontekstui pritaikytas nacionalines komunikacijos strategijas, siekiant mesti iššūkį smurtinio ekstremizmo naratyvams. Siūloma skatinti sąsajų tarp smurtinio ekstremizmo ir piktnaudžiavimo internetu bei socialinėmis medijomis, ir veiksnių, pastūmėjančių individus į smurtinį ekstremizmą, tyrimus.

Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad nacionalinė teisė gintų saviraiškos ir nuomonės laisvę, pliuralizmą ir žiniasklaidos įvairovę.

Visos rekomendacijos