EŽTT sprendimai prieš Lietuvą: teisingumas žmogui, įpareigojimas valstybei

21 lapkričio, 2017

„Teigiamiems pokyčiams žmogaus teisių srityje reikia kelių dalykų: asmeninių istorijų, kurios leidžia pamatyti teisinės sistemos problemas iš konkretaus žmogaus perspektyvos, patikrintų empirinių duomenų, geranoriškos žiniasklaidos, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis ir daug kantrybės“ –  lapkričio 17 d. Seime vykusioje diskusijoje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymas Lietuvoje: patirtis ir perspektyvos – bendros atsakomybės link kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų koordinatorė Erika Leonaitė.

Ši Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme surengta diskusija tapo pirmuoju Lietuvos institucijų renginiu, skirtu Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų vykdymui. Renginyje savo patirtimis dalinosi EŽTT, aukščiausių Lietuvos teismų, Seimo, Vyriausybės, Europos Tarybos Ministrų Komiteto bei NVO atstovai.

Dėmesys įsisenėjusioms problemoms

Daugiausia dėmesio skirta sąlygų įkalinimo įstaigose, teisės į lytinę tapatybę pripažinimo, teisės į nuosavybę, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų galimybės po tam tikro laiko tikėtis nuosprendžio peržiūros problemoms. Itin akcentuotas Lietuvos teismų vaidmuo – nuo Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atsiskleidžiančio Konstitucijos atvirumo Konvencijos teisei iki pirmosios instancijos teismų sprendimų, kuriais ad hoc užpildomos teisinio reguliavimo spragos. Kaip teigė EŽTT teisėjas Egidijus Kūris, trūkstant politinės valios tarptautinių įsipareigojimų vykdymo srityje,  teismas „nemato kitos išeities kaip būti proaktyviu.“

Vienas iš geriausių pavyzdžių – nacionalinių teismų sprendimai, atveriantys galimybę translyčiams asmenims gauti jų lytinę tapatybę atitinkančius asmens dokumentus, nereikalaujant pilnos lyties pakeitimo operacijos. Tačiau, kaip pažymėjo LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, tai nėra tinkamas EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įgyvendinimas, nes sukelia papildomus nepatogumus ir pažeidžia lygiateisiškumo principą (dėl kitų įrašų pakeitimo kreiptis į teismą nereikia).

Translyčių asmenų teisės neturi būti iliuzinės

Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Mizaro, svarbu vadovautis Europos idėjos imperatyvu esančiu humanizmo principu ir Konstitucijos nuostata, kad „valstybės įstaigos tarnauja žmonėms“. Todėl valstybės institucijos turėtų siekti „tarnauti translyčiams asmenims, užtikrinant praktinę, o ne iliuzinę teisę į lytinę tapatybę.“

Sprendimas L. prieš Lietuvą byloje bus įgyvendintas tik tada, kai šie klausimai bus sureguliuoti įstatymu. Šiuo metu po bendro Teisingumo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir skirtingų sričių specialistų darbo jau yra pateiktas derinti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektas, tačiau neseniai buvo įregistruotas kontra-įstatymas, kuriuo norima apskritai uždrausti lytinės tapatybės pripažinimą. Vytautas Mizaras tai apibūdino kaip „ideologinių dogmų kovą, kurioje nuskęsta žmogus.“

Nuteistųjų skundų EŽTT daugėja

Kita sritis, kurioje reikalingi pokyčiai – laisvės atėmimo iki gyvos galvos problema. Kaip buvo pažymėta EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (2017), Lietuvoje galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos režimas, pagal kurį bausmė negali būti sutrumpinta, pažeidžia Konvencijoje įtvirtintą nežmoniško elgesio draudimą. „Net ir tie kas įvykdo baisiausius nusikaltimus […] išsaugo teisę tikėtis, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltę už įvykdytas veikas. Iš jų neturėtų būti visiškai atimta tokia viltis. Atimti iš jų vilties jausmą reikštų atimti iš jų žmogiškumo pagrindus, o tai būtų žmogiško orumo žeminimas“ – pažymėjo EŽTT.

Šiuo metu yra pateikta dar 18 peticijų, kuriose nuteistieji iki gyvos galvos skundžiasi bausmės sušvelninimo galimybės nebuvimu. Komentuodamas situaciją Egidijus Kūris pabrėžė, kad pakeitus esamą reguliavimą būtų sumažintas pralaimėtų bylų skaičius, sutaupytas laikas, sistema būtų humaniškesnė, nes vien galimybė peržiūrėti bylas suteiktų viltį ir motyvaciją nuteistiesiems pasitaisyti ir pasikeisti taip, kad visuomenė patikėtų, kad jie gali grįžti į pilnavertį gyvenimą laisvėje. ŽTSI atstovė Erika Leonaitė pristatė Teisingumo ministerijai pateiktus siūlymus dėl lygtinio paleidimo sistemos išplėtimo, suteikiant galimybę nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos po 20 metų bausmės vykdymo kreiptis dėl lygtinio paleidimo.

Dar viena probleminė sritis Lietuvoje – orumą žeminančios įkalinimo sąlygos. Tokios bylos 2016 metais Vilniaus apygardos administraciniame teisme sudarė beveik 30 proc. išnagrinėtų bylų, dėl kurių buvo priteista beveik milijonas eurų kompensacijų. Skundai taip pat pasiekia ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Egidijus Kūris tokius skundus įvardino kaip pasikartojančius ir retoriškai klausė, ar išleistų lėšų kompensacijoms ir teismų darbams sumos neužtektų pastatyti naują europinius standartus atitinkantį kalėjimą.

Nevyriausybinių organizacijų indėlis

ŽTSI Teisės programų koordinatorė Erika Leonaitė renginyje pristatė strateginio bylinėjimosi reikšmę ir pagrindines strategijas, kurias pasitelkdamos nevyriausybinės organizacijos siekia pokyčių po EŽTT priimtų sprendimų, kuriais nustatomi Konvencijos pažeidimai.

Ji akcentavo, kad teisinio reguliavimo ir institucijų praktikos pokyčiams būtinas vykdomosios valdžios geranoriškumas ir politinė valia. Tačiau net ir trūkstant kurio nors iš šių elementų nevyriausybinės organizacijos dirba visuomenės nuostatų keitimo srityje, siekdamos išsklaidyti mitus apie labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes (LGBT, migrantus, psichosocialinę negalią turinčius asmenis ir kt.) didindamos visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje ar seksualiniam priekabiavimui bei kovodamos su giliai įsitvirtinusiomis „aukos kaltinimo“ nuostatomis.