hrmi-youtube
LT

Eurobarometras: Lietuviai labiausiai ES linkę pateisinti seksualinį smurtą

2016 / 11 / 29 Žymos:

Lapkričio 25 d. paskelbti Eurobarometro apklausos apie smurtą prieš moteris rezultatai parodė, kad lietuviai labiausiai visoje ES linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą. Kokios to priežastys? Ką dar apie Lietuvos visuomenės požiūrį į smurtą atskleidžia naujausi Eurobarometro duomenys?

ŽTSI direktoriaus pavaduotojos teisės klausimais Natalijos Bitiukovos komentaras

Pradėkime nuo pozityvių tendencijų –  visuomenės švietimas, specialistų mokymai, teisėkūros pokyčiai nuo 2011 m., kuomet buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, nenuėjo veltui. Lietuva atsistojo šalia tokių valstybių kaip Švedija ir Danija, pripažindama, kad smurtas prieš moteris dažniausiai pasireiškia namuose (taip mano 95% visų respondentų ir net 98% visų apklaustų moterų).

Daugiau žmonių mano, jog smurtas šeimoje – labai paplitęs

Lyginant su 2010 m., daugiau žmonių Lietuvoje mano, kad šeimyninis smurtas prieš moteris yra labai paplitęs. Tą patvirtina ir oficiali statistinė informacija – nuo 2012 m. stabiliai auga pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kurio aukomis 80% atvejų yra moterys, skaičius. Palyginimui: 2012 m. virš 18 tūkst. pranešimų, 2014 m. virš 29 tūkst. pranešimų, 2015 m. virš 38 tūkst. pranešimų.

Visgi yra dalis gyventojų Lietuvoje, ypač tarp 40-54 m. amžiaus grupės vyrų, kurie mano, kad už smurtą artimoje aplinkoje neturėtų būti baudžiama pagal įstatymą. Detaliau analizuojant Eurobarometro apklausos rezultatus tendencija pateisinti smurtą prieš moteris ar netgi apkaltinti auką tik ryškėja. Pavyzdžiui, net 14% moterų yra linkusios pateisinti seksualinę prievartą, jeigu auka savanoriškai nueina namo su prievartautoju, pavyzdžiui, „po vakarėlio ar pasimatymo“.

Linkę kaltinti auką

Kaltės perkėlimo aukai, smurto poveikio nuvertinimo mastas Lietuvoje yra ženkliai aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Pavyzdžiui, beveik pusė Lietuvos respondentų yra linkę manyti, kad moterys „išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą“ (LT-42%, ES-22%) arba smurtą išprovokuoja pati auka (LT-45%, ES-17%).

Deja, tokius pareiškimus teko girdėti ir iš kai kurių su smurto bylomis dirbančių teisėsaugos pareigūnų. Dar galima prisiminti šiemet pavasarį nuskambėjusi atvejį, kuomet Lietuvos policijai paprašius surasti merginą išžaginusį vyriškį po straipsniu pasipylė tokie komentarai kaip: „Tai pati turbūt girta buvo kaip tapkė, o ryte jau išžagino, verkia pasauliui…“

Seksualinis ir psichologinis smurtas pateisinamas labiau nei fizinis

Eurobarometro rezultatai atskleidė tam tikrą paradoksą – nors smurtas prieš moteris namuose bendrai yra laikomas nepriimtinu, atskiros smurto formos – seksualinis, psichologinis, ekonominis – yra labiau pateisinamos negu fizinis smurtas.

Pavyzdžiui, tik 57% respondentų mano, kad seksualinė partnerio prievarta yra/turi būti draudžiama įstatymiškai (ES vidurkis – 86%), o ekonominę partnerio kontrolę nusikaltimu laiko tik 58% respondentų (ES vidurkis – 78%).

Vienos smurto formos pateisinimas kaip labiau priimtinos už kitą yra ypač pavojinga tendencija, nes smurto šeimoje atvejai pasireiškia kontrolės rato pavidalu – vieną smurto formą lydi kita ir jos kartu persipina. Viešojoje erdvėje dar dominuoja „tylos kodas“ apie seksualinį smurtą šeimoje – apie jį nėra linkstama kalbėti, o diskusijose, ypač regionuose, galima išgirsti minčių, kad tai yra tam tikra moters pareiga vyrui.

Linkstama neigti moterų seksualinę autonomiją

Apskritai Lietuvoje, lyginant su visa ES, tendencija paneigti moters seksualinę autonomiją, netiesiogiai pateisinant ir kitokį invazyvų elgesį – seksualiai atvirų žinučių siuntimą, dviprasmiškus juokelius, lietimą nepageidaujamu būdu darbovietėje, yra itin ryški.

Tą galima sieti ir su sudaiktintu moters kūno vaizdavimu reklamoje, populiarioje kultūroje, bet šaknys yra gilesnės. Stereotipais paremtos švietimo priemonės, adekvačios lytinio ugdymo programos nebuvimas, pasikartojantis moters autonomijos kvestionavimas (vis iškylantys abortų draudimai, kontracepcijos demonizavimas) – šių veiksnių visuma ir lemia, kad ES kontekste mes vėl atsiliekame nuo Šiaurės šalių, o pačių Eurobarometro rengėjų, mums yra rekomenduojama įdėti daug pastangų „kovojant su stereotipais apie smurtą lyties pagrindu“.