Tyrimo ataskaita: „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“

1 spalio, 2018

Tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra reikšminga visuomenės problema bei prigimtinių žmogaus teisių pažeidimas. Šis nusikaltimas yra itin plačiai aptinkamas reiškinys Lietuvoje, su kuriuo kovoti yra būtina, siekiant prisidėti prie atviresnės ir brandesnės, žmogaus teises gerbiančios bei puoselėjančios visuomenės kūrimo.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto specialistai, kartu su partneriais, 2017 m. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekta ištirti ir išanalizuoti veiksnius, lemiančius moterų sprendimą nutraukti smurtinius santykius, tęsti juos arba sugrįžti prie jų, bei išaiškinti minėtų sprendimų pasekmes. Buvo tirta, kokios smurto formos – psichologinis, ekonominis, seksualinis, fizinis – yra labiausiai ir mažiausiai atpažįstamos jį patiriančių moterų, kaip skirtingai moterys patiria vieną ar kitą smurto formą bei kokios iš visuomenės kylančios nuostatos palaiko šią sisteminio masto problemą. Taip pat apžvelgiamos subjektyvios moterų patirtys, susijusios su policijos, medicinos, socialinių darbuotojų bei vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų teikiama pagalba.

Leidinyje „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“ pateikiama pagrindinių tyrime atsispindėjusių vidinių bei išorinių įvykių (angl. triggers), motyvuojančių veiksnių ir/ar aplinkos veiksnių analizė. Šie veiksniai galimai skatina arba sulaiko moteris nuo galimybės atpažinti, kad prieš jas yra smurtaujama, taip pat jog jų išgyvenamoje situacijoje yra prasminga kreiptis pagalbos. Tyrimo ataskaitos pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, galimai suteiksiančios moterims geresnes galimybes prabilti apie savo patirtis, kreiptis pagalbos ir ją gauti, o kartu pateikiamos rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams.

Mažiausiai atpažįstamas – ekonominis ir seksualinis smurtas

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje mažiausiai atpažįstamas partnerio ekonominio ir seksualinio pobūdžio smurtavimas ir prievarta. Susidariusi padėtis labai susijusi su vyraujančiomis socialinėmis ir lyčių „normomis“ ir jų įtaka, taip pat su socialiai sukonstruotais vyrų ir moterų lyčių vaidmenimis. Nors šiame tyrime dalyvavusios moterys ir atpažino psichologinį smurtą, daugeliu atvejų lūžio tašku kreipiantis pagalbos vis dėlto tapo prieš jas panaudotas fizinis smurtas. Taip pat tyrimas atskleidė akivaizdžią įvairių tirtų tikslinių grupių tendenciją dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti pačias nukentėjusias moteris. Ši problema kartu su plačiai paplitusia stigmatizacija, vyraujančiais lyčių stereotipais, patriarchaliniu kontekstu, veiksmingų ir prieinamų paslaugų stygiumi daro didelę įtaką moterų mąstymui, elgesiui ir sprendimui kreiptis (o daugeliu atvejų nesikreipti) pagalbos.

Visa tyrimo ataskaita.

Tyrimas atliktas vykdant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos remiamą projektą „STOP smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“. Projekto vykdytojai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras ir iniciatyva „Nomoshiti“.

http://www.visureikalas.lt/ 

Projektą remia Europos Sąjunga.
Tyrimo ataskaitos turinys neatspindi oficialios Europos Komisijos nuomonės ir požiūrio.