2016 m. liepą priimtame sprendime Buzadji prieš Moldovą Europos Žmogaus Teisių Teismas papildė savo praktiką suėmimo ir namų arešto taikymo srityse. Šiuo sprendimu EŽTT nustatė aukštesnius reikalavimus suėmimo pagrindams nuo pat šios priemonės taikymo pradžios, taip pat namų arešto skyrimo pagrindams.
Situacija įprasta ir Lietuvos teismuose
Buzadji buvo verslininkas, suimtas beveik 2 mėnesiams, įtariant finansiniais nusikaltimais. Blogėjant jo sveikatai, suėmimas pakeistas namų areštu, kuris tęstas dar kiek daugiau nei pusę metų. Vėliau kardomosios Buzadji priemonės buvo panaikintos, o visi įtarimai, dėl kurių jos taikytos nepasitvirtino.
Sprendimai suimti Buzadji buvo pagrįsti formaliais pagrindais, išdėstytais stereotipiškomis formuluotėmis, pažodžiui atkartojamomis vienas po kito sekančiuose sprendimuose. Skirtingų instancijų teismai įvairiais laikotarpiais taip pat nurodydavo skirtingus laisvės suvaržymo pagrindus – taigi suėmimo ir vėliau namų arešto pagrindai vis keitėsi.
Tokios situacijos pasitaiko ir Lietuvos teismuose. Žmogaus teisių stebėjimo institutas išsamaus suėmimo taikymo Lietuvoje tyrimo metu nustatė, kad aiškūs ir konkrečiai bylai pritaikyti suėmimo pagrindai buvo pateikti gerokai mažiau nei pusėje tirtų teismo sprendimų. Dažnai tiesiog pateikiami šabloniški argumentai, neretai skirtingose bylose atsikartojantys pažodžiui.
Taip pat būna atvejų, kai suėmimo pagrindai dėl abejotinų priežasčių kaitaliojami ir tos pačios instancijos teismuose. Pavyzdžiui, įtariamasis suimamas siekiant išvengti naujų nusikaltimų, o vėliau suėmimas tęsiamas dėl pavojaus, jog jis pabėgs, nors esminių pasikeitimų byloje ir neįvyko.
Suėmimas visuomet turi būti tvirtai pagrįstas
Buzadji byloje EŽTT griežtai pasisakė, kad nuo pat pirmojo teismo sprendimo suimti įtariamąjį turi būti pateikiami išsamūs suėmimo pagrindai. Negalima asmens suimti vien remiantis tuo, kad yra pakankamai duomenų manyti jį padarius nusikaltimą – tai viena iš esminių šios bylos naujovių. Anksčiau tai laikyta pakankama priežastimi pirminiam trumpalaikiam suėmimo taikymui.
Šiame sprendime EŽTT labai konkrečiai pakoregavo savo praktiką ir nurodė, jog suėmimo priežastys visais atvejais turi būti aiškios ir konkrečios, tai yra, susijusios su tos konkrečios bylos aplinkybėmis. Formalios, pažodžiui perrašomos formuluotės ir prieštaringi suėmimo pagrindai nacionalinių teismų nurodomi skirtingais laikotarpiai buvo pagrindas EŽTT pripažinti Moldovą pažeidus Europos žmogaus teisių konvenciją.
Griežti reikalavimai ir namų arešto taikymui
Kitas svarbus šios bylos aspektas – namų arešto taikymas. EŽTT pabrėžė, kad nors namų arešto sąlygos ir yra lengvesnės nei suėmimo, ši priemonė taip pat yra asmens laisvės suvaržymas ir jai taikomas Konvencijos 5 straipsnis. Atitinkamai, taikant šią priemonę turi būti taikomi aukšti žmogaus teisių apsaugos standartai, o jos pagrindimui – aiškumo ir konkretumo reikalavimai, kaip ir taikant suėmimą.
Tikimės, kad Lietuvos teismai ir advokatai atkreips dėmesį į šią naują EŽTT praktiką ir į ją atsižvelgs savo bylose, užtikrindami aukštesnę žmogaus teisių apsaugą ir pačių teismų sprendimų lygį Lietuvoje.
Karolis Liutkevičius, ŽTSI teisininkas
