hrmi-youtube
LT

Eitynių “Už lygybę“ byla – susirinkimų laisvė

2010 / 05 / 07 Žymos:,

„Aš labai didžiuojuosi ne tik dėl Lietuvos. Aš manau, kad tai svarbus žingsnis – galimybė surengti paradą rytoj. Šis ginčas yra susijęs ne tik su gėjų teisėmis, „Pride“ festivaliu, bet tai ir pagrindinių žmogaus teisių testas“

– Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson


Byla pradėta: 2010 m.

Byla baigta: 2010 m.

Bylos esmė: uždrausta organizuoti eitynes „Už lygybę“ pirmojo Baltic Pride renginio metu

Bylos baigtis: pripažinus draudimą nepagrįstu, pažymėjimas organizuoti eitynes buvo atnaujintas ir eitynės įvyko


Bylos faktai:

2010 m.  Lietuvos gėjų lyga ir Tolerantiško jaunimo asociacija gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės pažymėjimą dėl eitynių “Už lygybę“ organizavimo. Eitynes buvo planuota organizuoti pirmojo Lietuvoje Baltic Pride festivalio metu.

Vėliau tais pačiais metais grupė Seimo narių, siekdami “apginti viešąjį interesą“, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti išduotą pažymėjimą. Nors iš pradžių prokuratūra atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįsta, gegužės 4 d., likus keturioms dienoms iki planuotų eitynių,  Generalinis prokuroras inicijavo kreipimąsi į teismą. Jis teigė turįs duomenų, kad prieš renginį ketina protestuoti ir įvairaus  pobūdžio provokacijas organizuoja radikalių bei destruktyviai nusiteikusių grupių nariai, todėl prašė laikinai sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Tikslesnės informacijos apie galimus neramumus prokuroras nepateikė.

Teisminis nagrinėjimas:

2010 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) laikinai sustabdė pažymėjimo organizuoti eitynes “Už lygybę“ galiojimą. VAAT pareiškė, kad „laikinas sustabdymas nesudarys kliūčių tokias eitynes organizuoti vėliau…“ Tą pačią dieną Žmogaus teisių stebėjimo institutas paruošė atskirąjį skundą Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos vardu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

2010 m. gegužės 7 d. LVAT patenkino Lietuvos gėjų lygos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos atskirąjį skundą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija  konstatavo, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime.

Teismas taip pat nurodė, kad prokuratūra nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad valstybė nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti savo pozityvių pareigų užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą.

Bylos dokumentai:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis