hrmi-youtube
LT

D.D. prieš Lietuvą – neveiksnumo teisinis reguliavimas

2012 / 05 / 03 Žymos:, ,

Byla pradėta: 2004 m.

Byla baigta: 2012 m.

Bylos esmė: teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji nebuvo informuota, moteriai buvo atimtas veiksnumas ir paskirtas globėjas, kuris ją aštuoneriems metams buvo patalpino į socialinės globos namus

Bylos baigtis: pareiškėjos priverstinis apgyvendinimas globos namuose buvo pripažintas EŽTK 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimu, o globėjo paskyrimas jai nedalyvaujant EŽTK 6 straipsnio (teisė į teisngą teismą) pažeidimu


Faktinės aplinkybės:

2000 m. iš D.D., pagal jos įtėvio prašymą, buvo atimtas teisinis veiksnumas teisminio proceso metu, kuriame ji pati nedalyvavo.  2004 m. įtėvio iniciatyva ir be D.D. sutikimo ji buvo perkelta į socialinės globos namus, kur ji gyveno iki 2012 m.

2005 m. Kauno miesto apylinkės teismas, D.D. nedalyvaujant posėdyje, jos globėju paskyrė D.D. įtėvį. 2007 m. D.D. globėju tapo Kėdainių socialinės globos namų, kuriuose gyveno pareiškėja, vadovas. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo nuomonės nei viename posėdyje dėl jos globos.

Nagrinėjimas EŽTT:

2006 m.  D.D., atstovaujama Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir organizacijos „Interights“, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl teisės į teisingą teismą neužtikrinimo priimant sprendimus dėl jos neveiksnumo, teisės į laisvę ir kitų žmogaus teisių pažeidimų.

2012 m. vasario 14 d. EŽTT priėmė sprendimą byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, jog priverstinis pareiškėjos D.D. apgyvendinimas Kėdainių socialinės globos namuose prilygo jos laisvės atėmimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis Europos žmogaus teisių konvencija, asmuo turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį buvimą globos institucijoje. Tačiau praktikoje asmuo, pripažintas neveiksniu Lietuvoje, pats kreiptis į teismą negali – tokią teisę turi tik asmens teisėtas globėjas. Maža to, Lietuvos teisės aktai nenumato procedūros, kuria remiantis teismai periodiškai peržiūrėtų asmens buvimo globos įstaigose teisėtumą. Todėl EŽTT konstatavo Konvencijos 5 straipsnio (teisė į laisvę) pažeidimą.

Teismas taip pat nustatė Konvencijos 6 straipsnio, užtikrinančio teisę į teisingą teismą, pažeidimą. EŽTT pripažino, jog teismo procesas, kurio metu pareiškėjai buvo paskirtas naujas globėjas, buvo nesąžiningas: jame pareiškėja nedalyvavo, o jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo būti laikomas tinkamu D.D. interesų atstovu.

EŽTT taip pat pažymėjo, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą, pareiškėja teisme nedalyvavo, nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą.

Įvykiai po teisminio nagrinėjimo:

2012 m. gegužės mėnesį Kauno miesto apylinkės teismas peržiūrėjo pareiškėjos D.D. neveiksnumo klausimą ir konstatavo, kad nepaisant psichikos ligos D.D. supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. Teismas grąžino D.D. veiksnumą, o birželio mėnesį, po aštuonerių ten praleistų metų, D.D. išsikėlė iš Kėdainių globos namų ir grįžo gyventi į savo butą Kaune.

Bylos dokumentai:

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas