hrmi-youtube
LT
Paslaugos

[:                                    lt]training1

Žmogaus teisių stebėjimo institutas organizuoja ir veda mokymus šiose srityse:

Įvadas į žmogaus teises

Info apie HR

Nors tyrimai rodo, jog Lietuvoje stabiliai auga informuotumo apie žmogaus teises lygis – 2014 m. duomenimis, net trys penktadaliai Lietuvos gyventojų (60%) mano, kad informacijos apie žmogaus teises jie turi pakankamai. Tačiau žinojimo kur kreiptis, kai žmogaus teisės yra pažeidžiamos, lygis auga ženkliai lėčiau – šis rodiklis padidėjo mažiau nei dviem procentais ir siekia 53,9% lyginant su 52,1% 2012 m.

Įvadas į žmogaus teises daugiausia skirtas moksleiviams ar kitiems asmenims, norintiems susipažinti su žmogaus teisų sąvoka, esminėmis žmogaus teisėmis, ką jos reiškia mūsų kasdieniniam gyvenimui, ir kaip mes galime jomis naudotis ir jas apginti.

Šių mokymų metu aptariame žmogaus teisių sampratą, jų prigimtinį pobūdį ir neatimamumą, kilmę, vystymąsi bei klasifikacijas; diskutuojame, kaip kiekvienas suvokia žmogaus teises, kokie jų esminiai bruožai, kam jos priklauso, kam jos reikalingos, kaip plačiai jos taikomos. Taip pat kalbame apie tai, kokius santykius žmogaus teisės reguliuoja, o kokių – ne, kam ir kokias pareigas sukuria.

Šiių mokymų metu taip pat supažindiname su esminiais nacionaliniais ir tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, trumpai aptariame jų turinį ir taikymą, ir atsakome į visus mokymų metu kilusius klausimus.

Smurtas artimoje aplinkoje

violences-femmes-europeLietuvoje kas trečia moteris patiria įvairių formų – fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį – smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai šios smurto formos persipina tarpusavyje ir sukuria smurto ratą, iš kurio nukentėjusioji nebegali ištrūkti.

Šio kurso tikslas – suteikti profesionalams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje atvejais, psichologinių, socialinių ir teisinių žinių, siekiant suteikti efektyvią pagalbą nukentėjusiems asmenims ir užkardyti kitas nusikalstamas veikas.

Smurto artimoje aplinkoje kursas daugiausiai yra skirtas policijos pareigūnams, prokurorams, advokatams, teisėjams ir kitiems specialistams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje bylomis ar kitaip susiduriantiems su nukentėjusiais nu smurto asmenimis.  Kurso metu kalbame apie smurto artimoje aplinkoje nusikaltimo specifiką, pristatome Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, nukentėjusiųjų teisių apsaugos standartus.

Diskriminacija ir lygios galimybės

romania_prison_guilty.png_effected.pngDiskriminacija – tai lotyniškas terminas, reiškiantis nesąžiningą elgesį (teisių suvaržymą arba atėmimą) su asmeniu ar asmenų grupe dėl tam tikrų to asmens savybių ar požymių, tokių kaip rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, lytis, seksualinė orientacija, religiniai ar politiniai įsitikinimai, negalia ar kt.

Visi mes mąstome tam tikromis kategorijomis. Būtent šios kategorijos, išankstinės nuostatos, stereotipai, neigiamas požiūris į tam tikras žmonių grupes dažnai sąlygoja diskriminacinio elgesio atsiradimą.

Mokymai diskriminacijos tema susideda tiek iš teorinių, tiek praktinių užsiėmimų. Jų metu pristatome diskriminacijos sąvoką, rūšis ir pagrindus. Kalbame apie kiekvieno mūsų išankstines nuostatas, keldami sąmoningumą, bandome atpažinti savąsias; taip pat analizuojame praktines situacijas, taip didindami gebėjimus atpažinti diskriminacines nuostatas savo aplinkoje – mokykloje, darbo vietoje, tarp kolegų, dėstytojų, draugų, gatvėje ar šeimoje.

Siūlome tiek bendresnius mokymus apie diskriminaciją visais pagrindais, socialinę nelygybę bei sąveikinį požiūrį į šį reiškinį, tiek siauresnius kursus, renkantis pagal konkretų diskriminacinį pagrindą: diskriminacija lyties pagrindu; diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu; diskriminacija tautybės, rasės, religijos pagrindu; diskriminacija amžiaus ir negalios pagrindu, ir kiti.

Neveiksnumo reforma ir pagalba priimant sprendimus

wheelchair2006 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Neįgaliųjų teisių konvencija kardinaliai pakeitė požiūrį į negalią bei neįgalius asmenis. 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo neveiksnumo reforma – teisės aktų pataisų paketas, panaikinęs teorinę galimybę asmenį paversti teisės objektu, neturinčiu jokių sprendimo priėmimo teisių – ar tai būtų sprendimas asmeninės, kūrybinės ar politinės saviraiškos, gyvenamosios vietos pasirinkimo, sveikatos, privataus gyvenimo, ar kitais klausimais.

Šie mokymai yra skirti advokatams, notarams, socialiniams darbuotojams, prokurorams, teisėjams, teismo medicinos ekspertams, neįgaliųjų teisių ir žmogaus teisių NVO atstovams, dirbantiems su asmens veiksnumo užtikrinimo klausimais bei asmenų su negalia teisių įgyvendinimu.

Mokymų tikslas – ne tik supažindinti su teisine reforma, bet ir padėti suprasti, kodėl būtina ieškoti alternatyvos neveiksnumui, bei sužinoti, kaip praktikoje veikia pagalbos priimant sprendimus institutas. Mokymų metu kalbėsime apie pasikeitusį požiūrį į negalią, pristatysime naująjį nacionalinį reglamentavimą, tarptautinius neįgaliųjų teisių apsaugos standartus, taip pat detaliau pakalbėsime apie naująją alternatyvą – pagalbos priimant sprendimus institutą – kaip jis turi veikti, ko juo siekiama, ir kodėl tai tinkamiausias būdas, siekiant užtikrinti orų asmenų su negalia gyvenimą bei jų teises?

Susirinkimų laisvė

marchingpng_effectedSiekdama viešai išreikšti savo poziciją, protestus ar reikalavimus politikiams, visuomenė vis aktyviau naudojasi susirinkimų laisve. Įstatymai įtvirtina visų teisę rinktis į taikius susibūrimus, ir valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti šios teisės įgyvendinimą.

Praktika yra parodžiusi, jog dažnai valstybės pareigūnai, savivaldybių tarnautojai bei policijos pareigūnai stokoja tiek patirties, tiek žinių, įgalinančių šios gyvybiškai svarbios demokratijai politinės teisės užtikrinimą.

Siekdami prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo, ŽTSI organizuoja ir vykdo mokymus „Teisė į taikių susirinkimų laisvę: teisiniai standartai bei praktinis įgyvendinimas“, kurių metu dalyviai ne tik supažindinami su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, Lietuvos teisės aktais bei teismine praktika, įgyvendinant teisę į taikių susirinkimų laisvę, bet ir nagrinėja praktines užduotis, derina interesus bei sprendžia dėl susirinkimų laisvės įgyvendinimo.

Privataus gyvenimo gerbimas ir šeimos samprata

vaikaiDažnai viešojoje erdvėje girdime, kas yra ir kokia turėtų būti tikra šeima. 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimas netgi bandė šeimos sampratą įtvirtinti priimdamas Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurią vėliau prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Šiandien, tiek Konstitucinis Teismas, tiek Europos žmogaus teisių teismas yra nurodę, jog šeima – tai de facto santykiai. Šio kurso metu, žvelgdami per teisės į privataus gyvenimo gerbimą prizmę, kalbėsime, apie šeimos sampratą, šeimos sąvokos ribas, formos ir turinio santykį, šeimos narius, ir jų teises ir pareigas. Tai pat atsigręšime šiek tiek į istoriją ir šeimos sampratos ir reikšmės kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Diskriminacija ir priekabiavimas darbe

11218868_10153923416415283_4563514527850518649_nDiskriminacija – tai lotyniškas terminas, reiškiantis nesąžiningą elgesį (teisių suvaržymą arba atėmimą) su asmeniu ar asmenų grupe dėl tam tikrų to asmens savybių ar požymių, tokių kaip rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, lytis, seksualinė orientacija, religiniai ar politiniai įsitikinimai, negalia ar kt.

Diskriminacija ar priekabiavimas darbe – ypatingai pavojinga veikla, nes ja kėsinamasi ne tik į asmens orumą, bet ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka darbinėje erdvėje, trukdanti žmogui atlikti savo darbines funkcijas, kenkianti darbo rezultatams, pasiekimams ir net sveikatai.

Mokymai diskriminacijos ir priekabiavimo darbe tema susideda tiek iš teorinių, tiek praktinių užsiėmimų. Jų metu pristatome diskriminacijos ir priekabiavimo sąvoką, rūšis ir pagrindus. Kalbame apie kiekvieno mūsų nuostatas, visuomenėje egzistuojančius patriarchalinius ir lyčių stereotipus, keliame vaidmenų bei atsakomybių tarp moterų ir vyrų visuomenėje pasidalijimo klausimą.

Taip pat šio kurso metu įgaliname žmones atpažinti, koks elgesys yra laikomas diskriminaciniu ar priekabiavimu, todėl neteisėtu, bei ką daryti susidūrus su tokiomis situacijomis praktikoje, t. y. savo darbinėje aplinkoje.

Nukentėjusiųjų teisės

3979656353_b08052ff0e_oEuropos Sąjungos Nusikaltimo aukų teisių direktyva (Direktyva 2012/29/ES) turėjo būti perkelta į Lietuvos teisinę bazę iki 2015 m. lapkričio 15 d.

Šie mokymai skirti ne tik išsamiai supažindinti su pačia Nusikaltimo aukų teisių direktyva, bet ir su aukos poreikiais, jų vertinimu baudžiamojo proceso metu bei standartais bendraujant su auka, ją apklausiant ar atliekant kitus procesinius veiksmus.

Šie mokymai daugiausiai skirti teisėsaugos pareigūnams, policininkams, prokurorams, teisėjams, advokatams ir kitiems specialistams, tiesiogiai susiduriantiems su nukentėjusiuoju asmeniu ar jo šeima baudžiamojo proceso metu.