hrmi-youtube
LT

Asmens kodo naudojimas (2011)

2011 / 09 / 30 Žymos:

Žmogaus teisių stebėjimo institutas tęsia tyrimus privataus gyvenimo apsaugos srityje. 2004-2005 m. atlikta tyrimų serija apėmė įvairiausias teisės į privataus gyvenimo gerbimą sritis: asmens kodą, vaizdo kameras, darbo vietos kontrolę, operatyvinį sekimą ir kitas. Dalį problemų imta spręsti, kitos liko, maža to – atsirado naujų. Tad šiais metais pradėtas antras tyrimų etapas. Pirmasis įvertinimas – Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas. Šios analizės tikslas – apžvelgti, kaip per pastaruosius metus Lietuvoje keitėsi asmens kodo naudojimo reglamentavimas bei šios srities praktika, įvertinti ar pagerėjo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimas Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus.

Akivaizdu, kad, palyginus su 2004 m. duomenimis, pastebima pažanga – įtvirtintas draudimas rinkti ir naudoti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais bei draudimas viešai skelbti asmens kodą. Bendrai reikalavimų pateikti asmens kodą sumažėjo, tačiau vis dar fiksuojami atvejai, kai nepagrįstai reikalaujama asmens kodo – įsigyjant užsienio valiutą banke, norint grąžinti prekes parduotuvėse, naudojantis automobilių serviso paslaugomis.

Deja, kitos 2004-aisiais įvardytos problemos išliko: asmens kodo naudojimas ir toliau plačiai reglamentuojamas poįstatyminiais ir žinybiniais teisės aktais, nors iš tiesų pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas šio itin privataus asmens duomens naudojimą gali reglamentuoti tik įstatymai. Tebėra paplitusi praktika naudoti asmens kodą negavus jo savininko sutikimo. Iki šiol nesiimta veiksmų įtvirtinti naują asmens kodo struktūrą, kuri neatskleistų informacijos apie asmens lytį ir gimimo datą. Dėl asmens kodo perteklinės informacijos bei dėl sudėtingos jo keitimo procedūros nukenčia transseksualūs asmenys. Paplitusi pavojinga praktika naudoti asmens kodą kaip vartotojo vardą ar slaptažodį informacinėse sistemose.

Siekiant pagerinti egzistuojantį teisinį asmens kodo naudojimo reglamentavimą bei praktiką, siūlome Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme  įtvirtinti  „minimalaus duomenų atskleidimo“ principą, numatantį, kad turi būti renkamas/atskleidžiamas tik toks asmens duomenų kiekis, kuris reikalingas konkrečiam siekiamam tikslui. Nebeatidėliojant pertvarkyti asmens kodo struktūrą taip, kad ji neatskleistų perteklinės informacijos apie asmens lytį ir amžių. Rekomenduotina atsisakyti teisės aktuose nustatytų nepagrįstų reikalavimų pateikti asmens kodą; uždrausti asmens kodo reglamentavimą poįstatyminiais teisės aktais; supaprastinti naujo asmens kodo suteikimo tvarką, kai asmuo keičia lytį; įtvirtinti teisinę atsakomybę už neteisėtą asmens kodo įgijimą, naudojimą ar perdavimą. Ir svarbiausia – šviesti visuomenę apie teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinį, prasmę, apsaugos svarbą bei gynybos priemones.